Matthew kambarys

-aš tave kartu pasiimsiu.- baksteli pirštuku jam į nosiuką ir vėl po kaldra įsitaiso bekikendama.- o tau nebus per daug, bendrauti su žvaigžde? Negalėtum saavo nešvarių darbelių dirbt.- vis bekikendama šneka.

- Pamesi tu mane paskui kokiam Paryžiui ir šiaip tarp savo lagaminų. - nusijuokia - Na nežinau, teks arba keisti veiklą, arba likti čia. Ir šiaip tai tau tikriausiai daug pavojingiau bendraut su manimi, negu, kad man su žvaigžde. - šypteli

-neet ne. Laikysiu už rankutės ir niekad nepaleisiu,- prižada draugučiui suspausdama jo delniuką ir parodydama kaip stipriai jį laikys. -negalvok, kad buvimas supermodeliu yra visai nepavojingas. Vakarėliai, stresas ir narkotikai..- gūžteli petukais prisimindama savo karjieros pradžią.

- Tai tada ir aš pasistengsiu kur nors nepasimest. - nusijuokia spustelėdamas jos delną, o vėliau linksmos akys kiek apsiblausia - Net negalvok apie jokius narkotikus. Kam aš ten tada būsiu? Ar tu galvoji, kad aš tau tai leisčiau? - paklausia pažvelgdamas į ją, taip tarsi ši mintis pati kvailiausia būtų, nes nu gi rimtai, pačiam matui nekartą ir ne du teko bendrauti su tokiais žmonėmis ir t.t. žino jis ten viską ir tikrai neleistų čia čerei taip gadintis sau gyvenimą

-tai gerai. nees man būtų labai sunku tave surasti tarp visų savo lagaminų. -nusijuokia ir pasislinkusi atsisėda lovytėj bei atsiremia į atlošą. - nūū mes saugosim vienas kitą, kad ko blogo nenutiktų ir neperdozuotume. gydymas be galo nemalonus to organizmo valymo. - šneka irgi tookia susimąsčius. čerė nė nemano, kad kartais narkotikų pavartojimas yra gyvennimon gadinimas. jos darbas ir taip sunkus, reikia laiks nuo laiko atsipalaiduot

- Neperdozuotume? Čere, aš visiškai rimtai. Jokių vartojimų ar bandymų. - pasako visiškai rimtai į ją žiūrėdamas, nu gi rimtai jis čia, tegu net negalvoja, kad jis sutiks su tuo, jog ji retkarčiais pavartos. Arba iš vis nieko, arba teks keliaut be Matto

-nuusiramink.- sukikena jam per šlaunį paplekšnodama. -juk tu pats ten kažkokiuose tokiuose reikaliukuose sukiojies, o kalbi, lyg būtum visiškai su tuo nesusijęs.- pažiūri į jį su šypsena plačia.

- Taii visiškai skirtinga. Viena yra pačiam vartoti, o kas kita... tiesiog suktis tame versle. Nors ir taip į tuos reikalus aš beveik nesiveliu. - pasako, vis dėlto, pas jį, ne taip kaip pas Čerė, veide nė iš tolo nešviečia tokia šypsena kaip pas ją.

-mattaaai..- suinkščia atsisėsdama ant jo, kojytėm apsižrgdama.- katinėli.- suima jo veidelį delniukais.- nėra reikalo tau nerimauti, viskas yra gerai.- žiūri į jo akutes įdėmiai.

- Kol kas viskas yra gerai. - truputuką pataiso ją nenuleisdamas nuo jos akių - Tiesiog noriu, kad žinotum, jog to netoleruoju ir netoleruosiu, kad ir kas atsitiktų. - pasako atsidūsdamas ir viena rankka apkabindamas ją, o kita nuslysdamas per jos šlaunį

-ir gerai.- perbraukia delniuku matukui per skruostą.- pasisuksim porą kart ratu ir bus mum narkotikai.- nusijuokia ir pabučiuoja jo lūpytes.- nedarysiu taip, kad tau būtų skaudu.- pažada nusišypsodama.

- Aš žinau. - tik tos atsakymas pasigirsta į jos pažadą - Gal tiesiog galim paalbėti apie ką nors linksmesnio? - atsidūsta, na slėgė truputuką jį tokios temos, o dabar to visai nesinorėjo

-gerai.- linkteli ir nulipusi nuo jo vėl tvarkingai atsisėda.- tuomet tu papasakok ką nors linksmesnio.- besišypsodama žiūri įjį.

- saulyt, tai, kad nieko linksmo man kažkaip ir nenutiko. šiaip dienos kažkaip įprastai praėjo, tagi, nelabai turiu ką čia tau linksmo papasakot - atsainiai gūžteli petukais

-tai bloogai.- atsistoja čerė nuo lovytės ir basom kojytėm nuėjusi prie mato bibliotekėlės pirštuku perbraukia per knygučių nugarėles. Jaučia mergaitė, kad reiktų jai jau eit, nes matas kažkoks keistas, beet labai jau seniai čia nesilankė, tai ir apžiūrinėja daikčiukus pasistiebus.

- Ko nors ieškai? - paklausia stebėdamas ją ir vis dar nesijudindamas iš savo vietos, tiesiog akutėmis sekdamas ją. šypsodamasis, šiek tiek pakreipia galvą, tikriausiai dar niekada ji neatrodė tokia mažutė, na žinoma, dabar taip atrodė tik todėl, kad prieš ją stovėjo iki pat lubų nusidriekusios lentynos.

-šiaip dairaus.- su šypsena veide pasakė vis daratsukusi matui nugarą. Tuomet nusileidžia ant žemės visiškai ir į jį atsisuka rankute suėmus kitą rankutę.- žinai, manau man laikas eiti.- žiūri į mato kūnelį

- Jau nori eiti? - klausimu atsako į klausimą. Na pats Matas tai visai nenorėjo, kad ji išeitų, galbūt jai tik taip pasirodė, nes biškutuką pasimetęs jis ten savo galvelėj, net minčių normailiaai surikiuot negali

-manau, kad taip bus geriausia.- gūžteli petukais nusukdama akutes. Čerei ir pačiai čia buvo daug geriau, bet matyt, matui reikia pabūti vienam ir apie viską apmąstyti.

- Galėtum ir pasilikti. - sumurma - Tačiau, žinoma, jei nenori čia būti tikrai tavęs nelaikau. - gūžteli petukais išlipdamas iš lovos. Na juk jeigu ji nori išeit, tai per prievartą jos čia nelaikys.

-man atrodo, kad nori pabūti vienas.- šypteli priėjusi prie jo. Žiūrėdama į akutes ji delniuku vėl perbraukė per jo veidelį, o žvilgsnis jos buvo toks, lyg žiūrėtų į matą paskutinį kartą. Įlipusi į savo aukštakulnius ji priėjo prie durų ir pravėrusi jas dar kartą pažvelgė į mattą.- viso geriausio.- pasakiusi tai ji išėjo pro duris švelniai jas užverdama.

Durims tyliai trinktelėjus, tik vos pasuka galvą į jų pusė vis dar stovėdamas taip pačiai kaip ir visą tą laiką. Jis nepratarė jai nei žodžio, tiesiog leido išeiti. Suprato, jog dabar kažkas pasikeitė, neskaitant to, kad vien jai išėjus namai atrodė per daaug tušti ir dideli jam vienam. O dar tas jog žvilgsnis, taip tarsi žvelgtų į jį atsisveikindama. Tik išgirdęs jos išvažiuojančia mašiną prisiverčia save ištraukti iš to sastingio ir išeiti.