Mašinų stovėjimo aikštelė

.

Beeidama čerė vis galvojo apie tą pokalbį su matu, galvojo kas gerai, o kas ne ir atsisėdusi į mašiną bei užsidariusi dureles ji padėjo rankas ant vairo ir žiūrėdama priešais save bandė atsigaut, nes buvo vis dar apsvaigus.

Atėjęs čia, aišku pamato Čerės mašiną, na reiškiasi ji dar neišvažiavo. Priėjęs prie jos, tyliai pabarškina į langą , rankute atsiremdamas į mašiną ir tikėdamasis, kad neišgąsdins jos

Bet čerė vis tiek išsigando. Tankiai alsuodama ir už širdutės susiėmusi atidaro langą. -laabas.- tipo seksi balsu bandė šnekėt, bet gi balsas tai drebėjo, visgi tamsu aplink, o ir matas lyg iš požemės išlindo.

- atleisk, kad išgąsdinau. - taip apgailestaujančiai šypteli, nu gi visai nenorėjo, nors iš tiesų tai truputuką pralinksimino jį tokia reakcija jos - Esi ką nors suplanavusi šiam vakarui? - iš kart paklausia, nu gi kam čia ką nors vyniot į vatą

-nieeko, neišsigandau.- mosteli rankite meluodama. Iš tiesų tai jau galvojo ar persidėjo iš senos mašinos šautuvą. Atsikvepia giliai nusiramindama.
-hmmm.. -pasižiūri į tariamą laikrodį ant riešo.-lyg ir šis vakaras pas mane laisvas, o ką?- nusišypso taip fainai pasilenkdama prie bernelio.

- Gal turi bent kiek noro, praleisti jį drauge? - paklausia taip fainai žiūrėdmas į ją, nu gi jau tiek laiko kartu vakarų neleido, o juk atsimena, kai kažkada patys sau tuos fainus vakarus pasidarydavo ir visai nesvarbu ką veikdavo

-su malonumu.- iš kart atsakė, nes būtent to ir laukė iš mato lūpyčių.- sėsi pas mane?- mostelėjo galvele į viečikę šalia. Faainai būtų kartu pavažinėt, tuo labiau, kad čerė nelabai nori dabar su matu skirtis. Nors ir trumpam laikui.

- Kodėl gi ne. - atsainiai gūžteli peukais ir atsišliejęs nuo mašinos apeiną ją ir atsisėdą į keleivio vietą. Aišku, bus truputuką keistai, kai ji vairuos, bet nieko - Kur lėksim? - paklausia žvilgteldamas į ją

Jam atsisėdus čerė paspaudė starto mygtuką ir atsisuko į jį. Matė, kad matas kiek nejaukiai jaučias. -mm.. Gal pasiėmiai teises ir nori pavairuot?- pasiteirauja palankstydama pirštukus. Na gi žino mergaitė, kad vyrams, sėdėjimas keleivio vietoj yra tolygus pažeminimui. -labiausiai norėčiau lėkti ten, kur šilta..- nusišypsojo atsidususi. Čerė gi neturėjo jokio šiltesnio drabužėlio čia, o vasara nors ir karšta, bet vakarai vis tiek vėsūs.

- Ne, ne, viskas gerai. Be to, juk tu žinai kaip aš vairuoju. Manau, jei vairuočiau aš, tu per daug jaudintumeisi, kad aš kur nors nesubraižyčiau ar kaip nors kitaip nesudarkyčiau tavo mašiniuko. - nusijuokia, na gi panašiai tikriausiai ir būtų - ten kur šilta? - perklausia pažvelgdamas į ją, nu gi reikia, kad biškutuką paaiškintų jam kur čia ji nori lėkt, nes gi ką jis žino ko ji galėjo prisigalvot

-man negaila tau mašinos.- nusijuokia išvairuodama automobilį iš vietos ir vėl sustoja prieš sukdama į pagrindinį kelią. Prisisega saugos diržą -prisisek .- pakomanduoja, nes supranta, kad ji pati gali pridaryt visokių nesąmonių. -neežinau dar tiesiog noriu vakarą praleisti šiltai. Galim važiuot pas mane į namus, bet ten yra mano brolis... Na man regis aš jam patinku labiau, nei galvojau.- taip tyliai šneka, praktiškai pati sau pripažindama tą faktą.

Jai palipus prisisegt tą saugos držą tik pavarto akutes, taip parodydamas, kad to net neketina daryti.
- Tai puiku, jei jūsų santykiai pasitaisė. Juk taip ir turi būti. - palinksi, nu gi vis dėlto jie šeima. - Na jei nenori važiuoti pas save, gali važiuot tiesiai pas mane, namas tikriausiai kaip visad tuščias. - atsianiai gūžteli petukais, nu gi pas juos retai kas namie būdavo

Atsidūsta vyšniukas tik.
-bijau, kad tai nenueitų į blogą labiau, nei į gerą.-gūžteli petukais. Dar akimirkai pažvelgusi į matą.
-taip, turbūt nenoriu važiuoti namo.- linkteli ir išvairavusi mašiną į pagrindinį kelią ir susimąsčiusi patraukė į vietą, kurią puikiai pažinojo.